Dopingas JAV

Dopingas Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiausiai siejamas su amerikiečiais profesionaliais sportininkais, rungtyniaujančiais garsiose amerikietiškojo futbolo, beisbolo ir kitose sporto lygose, dviračių sporto profesionalų varžybose. Antidopingo tyrimų duomenys rodo, kad atletai įtariami arba apkaltinami vartojantys (pagal sporto šakas):

• sportinį meistriškumą keliančius vaistinius preparatus, steroidus, stimuliantus, narkotines medžiagas (Pagrindinėje Beisbolo Lygoje, MLB),
• anabolinius (androgeninius) steroidus, hormonus, antiestrogenines priemones, atrankinius androgenų receptorių moduliatorius (Nacionalinėje futbolo lygoje, NFL),
• anabolinius steroidus, kokainą (Nacionalinėje ledo ritulio lygoje, NHL),
• sportinį pajėgumą didinančias psichoaktyviąsias medžiagas, steroidus, diuretikus (Nacionalinėje krepšinio asociacijoje, NBA).

Draudžiamų preparatų prevenciją JAV vykdo 2000 m. įsteigta Antidopingo agentūra USADA, prisijungusi prie UNESCO Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte. Įsikūrusi Kolorado Springse. USADA yra pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija. Veikla apima sportininkų testavimą tiek varžybų metu, tiek ir už jų ribų, gaunamų rezultatų analizę, draudžiamų preparatų kontrolę, jų naudojimo išimtis medicininiais tikslais, mokslinius tyrimus.

Įvairios narkotinės medžiagos, tokios kaip sintetiniai hormonai, didinantys sportininkų pajėgumą varžybose, nebuvo ribojami iki XX a. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) sudarė pirminį draudžiamų preparatų sąrašą 1967 m. ir suorganizavo pirmuosius dopingo testus Paryžiaus ir Meksiko olimpinėse žaidynėse 1968 m.^[1] Praėjus 30–čiai metų, TOK iniciatyva buvo įkurta Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA). Iki to meto atskirų šalių vyriausybės, sporto federacijos ir TOK skirtingai vertino ir taikė sankcijas už dopingo vartojimą. WADA nustatyti vieningi antidopingo standartai apjungė ir ėmė koordinuoti sporto organizacijų ir valdžios pastangas visame pasaulyje.^[1]

Jungtinės Valstijos, WADA valdybos narė, pasekė šiuo pavyzdžiu, 2000 m. sukurdama Jungtinių Valstijų antidopingo agentūrą (USADA). JAV Kongresas pripažino USADA oficialia dopingo kontrolės organizacija Olimpinėse, Pan Amerikos ir Parolimpinėse žaidynėse Jungtinėse Valstijose. Agentūra turi įgaliojimus ir laikosi WADA Antidopingo kodekso, kuris apibrėžia antidopingo politikos, taisyklių ir nuostatų taikymą. Paprastai dopingas sporte siejamas su draudžiamų preparatų naudojimu, tačiau WADA išplėtė šią sampratą, pabrėždama vienos ar daugiau iš aštuonių Kodekso taisyklių pažeidimą. Jos įvairuoja nuo draudžiamų medžiagų buvimo sportininko pateiktame biologiniame mėginyje iki jų disponavimo ar mėginimo panaudoti. 2008 m. gruodžio 19 d. duomenimis, pagal Kodeksą buvo draudžiama naudoti 192 medžiagas ir priemones, didinančias sportinį pajėgumą.^[2]

Panašiai kaip būta nesutarimų tarptautinėje bendruomenėje 1990-aisiais, taip buvo ir su JAV nacionalinėmis profesionaliojo sporto lygomis, kurios antidopingo politiką traktavo skirtingai ir nepriklausomai nuo JAV vyriausybės ar WADA nustatyto reglamento. Jos neturėjo tokio paties sąrašo uždraustų medžiagų ar privalomų atlikti testų. Lygos galėjo netirti mėginių ar netaikyti sankcijų už tam tikrų draudžiamų medžiagų naudojimą ir derėtis dėl antidopingo politikos su atitinkamomis žaidėjų asociacijomis per kolektyvines derybas.^[3]

2005 m. Atstovų Rūmų Priežiūros ir vyriausybės reformų komitetas aktyviai domėjosi kovos su narkotikais politika profesionalų sporte, pradėdamas tyrimą dėl žiniasklaidos paviešintų steroidų vartojimo atvejų Pagrindinėje Beisbolo Lygoje (MLB). Steroidų vartojimas, laikymas, platinimas ar pardavimas pagal kontroliuojamų medžiagų įstatymą yra baudžiamasis federalinis nusikaltimas, kuris be steroidų taip pat nurodo kitus vaistinius preparatus, susijusius su sportinio pajėgumo didinimu, įtrauktus III–me priede. Buvo surengta eilė tyrimų, visų pirma MLB, Nacionalinėje futbolo lygoje (NFL) ir Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA). Kiekvienos sporto lygos antidopingo politika buvo lyginama su TOK reikalavimais, tačiau jų neatitiko nei viena iš lygų.^[3] Sporto lygų atstovų reakcija į Kongreso tyrimą buvo neigiama, neva tai jie patys gali susitvarkyti. Tačiau Komitetas nutarė spręsti problemą paskelbdamas „Švaraus sporto aktą“,^[4] vieną iš šešių įstatymo projektų, tais metais pateiktų abiejuose Rūmuose.^[5]. Atkreiptas dėmesys į tai, kad profesionaliojo sporto lygose reikia laikytis vienodų nacionalinių kovos su narkotikais politikos standartų, kurie būtų suderinami ir griežti, kaip ir USADA. Nors už daugumą projektų buvo balsuota ne komitete, nė vienas nebuvo priimtas. Nuo 2013 m. profesionaliojo sporto lygos savo antidopingo politiką nusistato per kolektyvines derybas.

Atletai, netekę olimpinių apdovanojimų

Sportininkas	Olimpinės žaidynės	Rungtys	Iškovoti medaliai	Naudoti preparatai
Marion Jones	2000 m. Sidnėjus	100 m, 200 m bėgimas, 4x400 ir 4x100 estafetės, šuolis į tolį		THG (Tetrahydrogestrinone)
Lance Armstrong	2000 m. Sidnėjus	Dviračių lenktynės (atskiro starto rungtis)		Kraujo dopingas
Jerome Young	2000 m. Sidnėjus	4x100 m estafetė		Nandrolonas
Tyson Gay	2012 m. Londonas	100 m bėgimas, 4x100 m estafetė		Anaboliniai steroidai

Tarptautinis olimpinis komitetas yra anuliavęs 8 JAV atletų laimėtus medalius (4 aukso, 1 sidabro, 3 bronzos) už dopingą olimpinėse žaidynėse. Plaukiko Rick DeMont atveju, JAV Olimpinis komitetas 2001 m.^[6] patvirtino jo iškovotą aukso medalį 400 m plaukimo laisvu stiliumi rungtyje 1972 m. Miuncheno vasaros olimpinėse žaidynėse, bet tik TOK turi teisę gražinti sportininkui medalį, tačiau, 2017 m. duomenimis, tai padaryta nebuvo.^[6] 2004 m. olimpinis auksas buvo anuliuotas 4x400 m estafetės komandos nariui Antonio Pettigrew, kuris prisipažino vartojęs pajėgumą didinančius preparatus (diskvalifikuotas dvejiems metams). Medalį sportininkas grąžino savo noru, nors 2005 m. sprendimu Tarptautinis sporto arbitražo teismas trims estafetės nariams (be Jerome Young) medalių neatėmė.^[7]

Nacionalinė koledžų atletų asociacija (NCAA) nuo 1970 m. kontroliuoja draudžiamų preparatų naudojimą universitetų ir koledžų studentų varžybose. 1999 m. NCAA Dopingo komitetas patvirtino sąrašą draudžiamų medžiagų, kurių negali naudoti studentai sportininkai. Laikui bėgat šis sąrašas atnaujinamas. Įkliuvę atletai su teigiamais bet kurios iš šių medžiagų testais yra nušalinami nuo dalyvavimo NCAA sporto varžybose ar net išmetami iš aukštosios mokyklos. Sąraše medžiagos suskirstytos į 8 skyrius, nurodomos kiekvienos jų savybės.

Pagal Lygos (MLB) taisykles, sezono eigoje beisbolo žaidėjams atsitiktine tvarka atliekami šlapimo ir kraujo tyrimai, o taip pat kartą pavasario treniruočių stovykloje. Atsitiktinių narkotinių medžiagų patikrų skaičius per sezoną neribojamas. Stimuliuojančių medžiagų testai retkarčiais atliekami ir ne sezono metu. Taikomos išimtys minėtų medžiagų naudojimui terapiniais tikslais.

Pagrindinis straipsnis – Mitčelo ataskaita.

2007 m. gruodžio mėn. George J. Mitchell paskelbė nepriklausomą tyrimą, adresuotą MLB komisarui. Ataskaitoje išdėstyti faktai apie nelegalių steroidų ir sportinį meistriškumą keliančių medžiagų naudojimą beisbole. MLB anksčiau kreipėsi į Mitčelą, kad būtų atliktas nepriklausomas tyrimas ir išaiškintas steroidų vartojimo mastas Lygoje. Ataskaitoje paliesta daugelis temų, buvo pateikti apie 700 liudytojų apklausų duomenys. Išaiškintas steroidų poveikis žmogaus kūnui, augimo hormono somatotropino vartojimo pasekmės. Tyrėjas apibūdino antidopingo programos politiką, vykdytą iki 2002 m. ir naujas programos tendencijas vėlesniais metais. Ataskaitoje buvo įvardinti 86 beisbolo žaidėjai, turėję saitų su steroidų vartojimu, tarp kurių buvo: Andy Pettitte, Roger Clemens, Barry Bonds ir Éric Gagné. Pabaigoje Mitčelas pateikė siūlymus komisarui dėl dopingo mėginių testavimo ir šių testų klastojimo prevencijos. Jis taip pat prisiėmė atsakomybę pateikti visapusiškus įrodymus sportininkų sukčiavimui įrodyti bei suteikti jiems progą susitikti su juo asmeniškai ir sąžiningai paneigti inkriminuojamą apgavystę. Prie išvadų buvo pridėtas ir kaltinimus patvirtinantis raštiškas liudijimas apie buvusio „Mets“ klubo nario Kirk Randomski perduotus stimuliantus minėtiems žaidėjams.^[10]

2009 m. konfidencialaus tyrimo metu apklausus Nacionalinės futbolo lygos (NFL) žaidėjus, beveik 1 iš 10 buvusių žaidėjų teigė, kad jie rungtynių metu vartojo šiuo metu uždraustus anabolinius steroidus. 16,3 proc. futbolo puolėjų ir 14,8 gynėjų prisipažino leidęsi steroidus.^[11]

NFL pradėjo steroidų testavimą 1987 m., tikėdamasi šiomis procedūromis pažaboti jų vartojimo mastą. Futbolo Lygoje surenkama virš 14 000 testuojamų mėginių – daugiau negu bet kurioje kitoje profesionalų sporto lygoje.^[12] Tačiau kiekvienoje komandoje yra 53 nariai, todėl tai nereiškia, kad ir vienam žaidėjui tenka praeiti daugiausiai testų, jei palyginti su kitomis lygomis. NFL tikrina sportininkus pagal išplėstą draudžiamų medžiagų sąrašą, o nuo 2011 m. taiko kraujo tyrimą dėl žmogaus augimo hormono somatotropino.^[13] Nepraėję testų sportininkai baudžiami nušalinimu nuo varžybų: pirmą kartą prasižengusieji – 4 varžyboms, antrą kartą – 6 varžyboms, trečią kartą – suspenduojami visiems metams. Nušalinti atletai negauna jokios algos.

Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) antidopingo sistemą pradėjo diegti 1983 m. Tik 8 žaidėjai nuo 2008 m. iki 2013 m. buvo demaskuoti vartoję draudžiamus preparatus. Beje, šie krepšininkai nebuvo ryškiausios NBA žvaigždės, o du iš aštuonių – užsieniečiai. Jiems taikytos sankcijos apsiribojo nušalinimu nuo varžybų, dažniausiai – 5, 10 ir 20 rungtynių:

• 2000 m.: Don MacLean (steroidai)
• 2001 m.: Matt Geiger (steroidai)
• 2002 m.: Soumaila Samake (anabolinis steroidas: nandrolonas)
• 2007 m.: Lindsey Hunter (stimuliantas: fenterminas)
• 2008 m.: Darius Miles (stimuliantas: fenterminas)
• 2009 m.: Rashard Lewis (steroidas: DHEA)
• 2011 m.: O. J. Mayo (steroidas: DHEA)
• 2013 m.: Hidayet Türkoğlu (anabolinis steroidas: metenolonas)^[14]

Visiems NBA žaidėjams per sezoną tenka praeiti 4 atsitiktinius testus. Draudžiamos medžiagos vartojimu kaltinamas sportininkas turi 5 dienas pateikti prašymui iš naujo atlikti testą. Be to žaidėjas gali būti testuojamas ir tuo atveju, jei turima pagrįsta priežastis įtarti, jog jis nesilaiko antidopingo taisyklių.^[15] Visus tyrimus atlieka ir analizuoja NBA pasirinktos sertifikuotos laboratorijos ir patvirtina NBA gydytojas.

Narkotinės medžiagos, kurios yra uždraustos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL), yra apibrėžtos Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) uždraustų junginių sąraše. Juo remiantis pateikiamos NHL ir Nacionalinės ledo ritulio žaidėjų asociacijos (NHLPA) rekomendacijos dėl draudžiamų, sportinį efektyvumą didinančių medžiagų ledo ritulyje.^[16] Šiame sąraše pateikiami piktnaudžiavimo narkotikais atvejai, o neseniai buvo diskutuojama apie kokaino buvimą NHL, dėl kurio buvo papidytas stimuliuojančių medžiagų sąrašas. Pagal NHL taisykles, atliekami narkotinių medžiagų testai sportininkams yra panašūs per treniruotes, reguliaraus sezono metu ir per atkrentamąsias varžybas. Kiekvieno klubo žaidėjai visa sudėtimi gali būti patikrinti be išankstinio įspėjimo kartą per treniruočių stovyklas. Komandos pasirenkamos atsitiktine tvarka sezono eigoje. Testams atletų mėginiai gali būti paimami krūvių metu, bet ne varžybų dieną. Ne sezono metu atsitiktine tvarka, be perspėjimo atliekama daugiausiai 60 draudžiamų medžiagų testų.^[16]

Žaidėjų atsisakymas praeiti patikrą, ją vilkinant arba jos neatliekant, prilyginamas teigiamam testo rezultatui. Sportininkai gali per 48 val. pateikti apeliaciją nešališkam arbitrui, apie tai pranešę Programos direktoriui. Už teigiamus testus taikomos atitinkamos drausminės nuobaudos, kurios remiasi SABH Programa (Substance Abuse and Behavioral Health) ir galimo gydymo būdais, jei būtina:

• Pirmas pažeidimas: suspendavimas 20–čiai rungtynių, nemokant algos.
• Antras pažeidimas: suspendavimas 60–čiai rungtynių, nemokant algos.
• Trečias pažeidimas: suspendavimas visam laikui. Mažiausiai po poros metų sportininkas gali kreiptis per Programos komitetą dėl jo teisių atstatymo.^[16]

Programos komitetas atsakingas Lygoje už šviečiamąją veiklą, sportininkams aiškinant narkotinių medžiagų vartojimo pavojus. Komitetas sprendžia, kurios medžiagos turi būti draudžiamos, tvirtina sertifikuotas laboratorijas, testuojamų mėginių surinkėjus, kontroliuoja tokių medžiagų išimtinį vartojimą terapiniais tikslais, galimas klastotes.

• Lengvaatletis Thomas Hicks (1876–1952). Sporto istorijoje minimas kaip bene pirmasis atletas, užfiksuotas vartojęs dopingą pasiekti pergalei, kai 1904 m. Sent Luiso olimpinėse žaidynėse laimėjo maratoną. Deja, kirtęs finišo liniją jis krito be sąmonės, o tuomet paaiškėjo, kad jis trasoje pasijuto blogai, todėl asistentai teikė nuodingo preparato strichnino injekcijas,^[17] brendį. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, aukso medalis iš bėgiko atimtas nebuvo, tačiau vėliau strichninas buvo įtrauktas į griežtai draudžiamų preparatų sąrašą.

• Lengvaatletė Marion Jones. Anuliuoti jos Sidnėjaus 2000 m. olimpinėse žaidynėse laimėti penki medaliai (3 aukso, du bronzos), iškovoti 100 m, 200 m bėgimo, 4x100 ir 4x400 estafečių, šuolio į tolį varžybose. Ji taip pat neteko gautų piniginių premijų, o už melagingus liudijimus Niujorko teismas sportininkei skyrė šešių mėnesių įkalinimo bausmę. Įtarimus jau kėlė tuometinis sutuoktinis amerikietis rutulio stūmikas C. J. Hunter, kuris neatliko dopingo kontrolės. 2002 m. kitas jos vyras Tim Montgomery po kelerių metų taip pat įsivėlė į BALCO agentūros, aprūpinusios žymius sportininkus draudžiamais preparatais, dopingo skandalą. M. Jones ilgai neigė, kad vartojo anabolinius steroidus, tačiau 2007 m. prisipažino.

• Dviračių lenktynininkas Floyd Landis. Galimas JAV atletų vaidmuo dėl masinio dopingo vartojimo dviračių sporte buvo aptariamas ne vienerius metus. F. Landis išgarsėjo kaip vienas pirmųjų, užfiksuotas 2006 m. dopingo skandale per „Tour de France“ lenktynes. Jo lenktynių čempiono titulas atstovaujant „Phonax“ komandai buvo anuliuotas, kai šlapime buvo aptiktas tris kartus didesnis testosterono kiekis, nei įprasta. Po šio skandalo dopingo testai dviračių sporte pradėti atlikti kur kas dažniau, o dėl neretų pažeidimų fiksavimo prestižines lenktynes Prancūzijoje imta pravardžiuoti „Tour de Doping“. 2010 m. F. Landis prisipažino vartojęs testosteroną 2002–2006 m.^[18] Jis dalyvavo liudijimuose apie buvusio komandos draugo L. Armstrongo įsitraukimą į dopingo skandalą.

• Dviračių lenktynininkas Lance Armstrong. Būtent JAV antidopingo agentūra USADA, bet ne Europos ar Prancūzijos, tautietį L. Armstrongą demaskavo naudodama naujausias metodikas, išaiškino jo dopingo vartojimo būdus. Septynis „Tour de France“ nugalėtojo titulus iš eilės iškovojęs sportininkas pripažino, kad tiek kartų paeiliui laimėti tokio lygio varžybas (1999–2005 m.) be draudžiamų preparatų pagalbos buvo „paprasčiausiai neįmanoma“. USAD dviratininką diskvalifikavo iki gyvos galvos, o Tarptautinė dviračių federacija (UCI) patvirtino šias sankcijas. L. Armstrongas ne vienerius metus neigė vartojęs draudžiamus preparatus, USADA pastangas vadino „raganų medžiokle“, nors vienas po kito jo konkurentai amerikiečiai buvo pagaunami su dopingu ir diskvalifikuojami. Tarp jų buvo Floyd Landis, Tyler Hamilton, kurie prabilo apie tai, kad L. Armstrongas vartojo dopingą.^[20][21] 2013 m. TOK atėmė iš L. Armstrongo 2000 m. olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje atskiro starto rungtyje iškovotą bronzos medalį. 2013 m. sausio 17 d. savo interviu su Oprah Winfrey sportininkas prisipažino vartojęs dopingo preparatus visose laimėtose „Tour de France“. Buvo paminėti draudžiami eritropoetinas, testosteronas ir kortizolis.

• Beisbolininkas Alex Rodriguez. Buvęs dainininkės Madonna bičiulis praleido visą 2013–2014 m. sezoną (162 rungtynes) dėl įsipainiojimo į dopingo skandalą.^[22] Jis dar 2009 m. prisipažino, kad 2001–2003 m. žaisdamas „Texas Rangers“ komandoje, vartojo anabolinius steroidus ir testosteroną. 2013 m. A. Rodriguezas įkliuvo dar sykį, kai visą beisbolo lygą sukrėtė Floridos biogenezės klinikos skandalas. Tuomet paaiškėjo, kad draudžiamus preparatus vartojo didelė grupė beisbolininkų.

• Sprinteris Tyson Gay. Diskvalifikuotas 2013 m., iš jo atimtas 2012 m. Londono vasaros olimpinių žaidynių sidabro medalis.^[23] Tuomet anuliuoti jo startai 100 m bėgimo (9,80 sek.) ir 4x100 m estafetės (37,04 sek.) rungtyse.

• Sprinteris Jerome Young. 2004 m. atimtas olimpinis aukso medalis, iškovotas 4x400 m estafetėje 2000 m. Sidnėjaus žaidynėse (teigiamas eritropoetino testas). Pirmą kartą J. Young pagautas 1999 m. vartojęs nandroloną, tačiau 2000 m. JAV Apeliacinių skundų komisija jį reabilitavo. Pagal JAV Lengvosios atletikos federacijos teikimą, už pakartotinį dopingo vartojimą anuliuoti sportininko pasiekimai nuo 1999 m., jis diskvalifikuotas iki gyvos galvos.^[24]

• Plaukikas Michael Phelps. Nemažas skandalas kilo, kai tituluočiausias olimpietis per visą istoriją nuotraukoje buvo užfiksuotas rūkantis bongą su kanapėmis.^[25] Tąsyk amerikietis išsisuko viešu atsiprašymu, prarado „Kellogg Company“ teiktą finansinę paramą, o JAV plaukimo federacija 3 mėnesiams jį pašalino iš varžybų.

• Dopingas Rytų Vokietijoje
• Dopingas Rusijoje

• Agentūros USADA svetainė (anglų k.)
• Kiek iš tiesų NBA žaidėjų vartoja dopingą? (delfi.lt)
• Kritusios megažvaigždės: pasaulio numylėtiniai, pakliuvę į dopingo gniaužtus (delfi.lt)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.